Yra daugiau kaip 200 alavijo rūšių, tačiau tik 4 rūšys pasižymi gydomosiomis savybėmis. Aloe Barbadensis Miller yra pats veiksmingiausias. Jis vienintelis vadinamas Aloe Vera arba tikruoju alaviju.
Aloe Vera yra mėsingas augalas, panašus į kaktusą, bet iš tiesų tai yra lelijinių šeimos narys, besigiminiuojantis su svogūnais, česnakais ir šparagais. Subrendusio augalo lapų viduje esanti želė ir išorinės dalies sulčių mišinys gali būti renkamas, konservuojamas ir išpilstomas. Gaunamas produktas maksimaliai panašus į natūralias augalo sultis.
Vidiniam vartojimui skirtas Aloe Vera želė gėrimas turi maisto papildo poveikį. Alavijo želė gali būti sumaišytas su kitais sudedamaisiais elementais ir naudojama kaip kremas ar losjonas, maitinantis odą ir gerinantis jos kokybę. Siekiant tinkamo poveikio, Aloe Vera turi būti pagrindinis sudedamasis produkto elementas.
Aloe Vera lapo viduje Aloe Vera žėle sudėtyje yra mažiausiai 75 žinomos maistingosios medžiagos, kurias galima suskirstyti į tokias grupes:
Vitaminai – alavijas turi daug vitaminų, bet svarbiausi iš jų yra vitaminai antioksidantai; C, E bei beta karotinas (vitaminas A). Alavijas yra vienas iš nedaugelio augalų pasaulyje, kurio sudėtyje yra vitamino B12.
Mineralai – magnis, manganas, cinkas, varis, chromas, kalcis, kalis, natris, geležis.
Amino rūgštys – žmogaus organizmui reikalingos 22 amino rūgštys – baltymų statybinės medžiagos. Iš 22 - jų amino rūgščių Aloe Vera želėje yra 20. Ypač svarbu, kad Aloe Vera sudėtyje yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti ir todėl jos turi būti gaunamos su maistu.
Cukrūs – visa eilė svarbių mono ir polisacharidų, stiprinančių imuninę sistemą.
Enzimai – lipazės ir proteazės, skaidančios maistą ir padedančios virškinti, o taip pat askarboksipepitdazė, dalyvaujanti uždegiminiuose procesuose.
Augaliniai sterolai – trys pagrindinės rūšys, veikia kaip stiprios priešuždegiminės medžiagos.
Sapononai – muilo substancijos,, sukeliančios stiprų antimikrobinį poveikį prieš bakterijas, virusus, grybelį ir mieles (tokias kaip mieliagrybius ir pienligę).
Ligninas – sumedėjusi medžiaga, suteikianti Aloe Vera savybę įsiskverbti giliai į odą.
Antrachinonai – svarbiausi iš jų yra aloinas ir emodinas, bet visi kartu jie yra stiprios skausmą malšinančios priemonės, pripažintos turinčiomis antibakterinių, antivirusinių savybių. Natūralia forma jie yra labai stipri vidurių laisvinamoji priemonė.
Salicilo rūgštis – į aspiriną panašus junginys, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis ir išoriškai prasiskverbiantis pro negyvus audinius.
Alavijas yra kokteilis, gausus maitinamųjų elementų, kurių bendras poveikis ir pusiausvyra kartu turi tokį efektą, kokio negalima tikėtis iš atskirų sudedamųjų komponentų. Taip yra todėl, kad alavijo sudėtyje esantys elementai veikia kaip komanda, kurioje kiekvienas elementas sustiprina kito elemento poveikį, ir šis procesas vadinamas sinergija. Alavijas taip pat pasižymi adaptogeninėmis savybėmis, t.y., sustiprina nespecifinį organizmo atsparumą neigiamiems poveikiams, tokiems kaip infekcija ar stresas.
Dėl savo maitinamųjų ir antioksiduojančių savybių Aloe Vera visų pirma apsaugo epitelio (epitelis – ląstelių sluoksnis, dengiantis kūną arba ertmę, kuri su juo jungiasi) audinius, o jeigu jie pažeisti, - skatina jų gijimą. Antioksidantai kovoja su kenksmingais laisvaisiais radikalais, nestabiliais junginiais, susidarančiais medžiagų apykaitos metu ir randamais aplinkos teršaluose. Manoma, kad laisvieji radikalai sukelia įvairias ligas, tarp jų tam tikras vėžio rūšis, bei pagreitina senėjimą. Didžiausias epitelis yra oda, taip pat ir virškinamojo trakto, bronchų ir lytinių organų sienelės. Nieko stebėtino, kad alavijas vienodai gerai veikia tiek odą, tiek žarnų uždegimą ar astmą.
Natūralus priešuždegiminis ir antibakterinis alavijo poveikis, kartu su jo maitinamaisiais elementais, skatina ląstelių augimą, jų atsinaujinimą. Alavijas naudingas ne tik tiems, kurie turi sveikatos problemų. Alavijas – naudingas visiems. Dauguma naudojančių alaviją kaip maisto papildą, pasijunta geriau. Tai susiję su teigiamu alavijo poveikiu imuninei sistemai. Alavijuje esantis ilgos grandies cukraus junginys veikia imuninę organizmo sistemą ir padeda reguliuoti jos veiklą.Alavijas nėra panacėja nuo visų ligų ir šis augalas nėra stebuklingas. Jis tiesiog veikia pagal dvi jau minėtas sritis – epitelio audinius ir imuninę sistemą. Tai pagrįsta gyvenimiškais įrodymais, kadangi tūkstančiai žmonių įvairiose šalyse teigiamai įvertino alavijo poveikį sprendžiant daugelį odos problemų (egzema, psoriazė, opos, nudegimai, spuogai, įkandimai), žarnyno sutrikimus (kolitas, divertikulitas, dirgliosios žarnos sindromas), kitų negalavimų, susijusių su imuninės sistemos sutrikimais (artritas, astma, povirusinis nuovargio sindromas, vilkligė).
